- dvipartinė sistema
- dvipartinė sistema statusas T sritis Politika apibrėžtis Partinė sistema, kurioje dėl teisės sudaryti vyriausybę nuolat varžosi dvi reikšmingos partijos. Gali veikti ir daugiau partijų, tačiau rinkimų sistema riboja kitų partijų potencialą ir išstumia jas iš politinio proceso. Esant šiai sistemai, 2 pagrindinės partijos rinkimuose gauna absoliučią daugumą balsų ir parlamente dažniausiai pasidalija apie 90% vietų. M. Duverger teigia, kad susiformuoti tokią sistemą labiausiai skatina 1 turo santykinės daugumos (angl. simple plurality; first-past-the-post system) rinkimų sistema; kartu jis pabrėžia, kad dvipartinė sistema atitinka politikos prigimtį, nes „politinis pasirinkimas paprastai būna pasirinkimas tarp dviejų alternatyvų“. Tokiais atvejais rinkėjų balsus pakeitus į partijų iškovotus mandatus galutiniams rinkimų rezultatams turi įtakos viską laiminčiojo (angl. winner-take-all) principas, neleidžiantis į parlamentą patekti trečiosioms partijoms. Tokios rinkimų sistemos taikomos D. Britanijoje, JAV ir kai kuriose kitose anglosaksiškų tradicijų šalyse, kur veikia dvipartinė sistema. Labai panaši į vyraujančios partijos daugiapartinę sistemą, esminis skirtumas – dvipartinėje sistemoje partijos valdžioje nuolat keičiasi pagal švytuoklės principą, o vyraujančios partijos sistemoje valdančiajai partijai ilgai nebūna jokių alternatyvų. atitikmenys: angl. two-party system ryšiai: susijęs terminas – daugiapartinė sistema susijęs terminas – reikšminga partija susijęs terminas – vyraujančios partijos sistema
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.